Bann rosèt si bann paz la
lé alézé in maksimom. Lo bann rosèt lé fé ansort ké napwin tro lagrès sanm
lwil.
I fo dir ké la kwizine tradisyonel nout bann granmoun, navé bonpé lagrès dedan,
lavé pa posa zot té navé bonpé kolèstérol, sanm la diabèt.
Lontan laviyann té manz pa souvan in fwa solman par sominn, é kan navé in fèt.
Lo bann konsomasiyon té plito prodwi té sort dann bitasiyon, Bonpé légime,
ti pwa, zanbrovat, brèd, maniok, patat...Nout bann granmoun la plipar lotan
té prann bann zèrbaz po lo kor, é té bouz in bonpé. Si nou rogard biyn banna
té manz podvré bann prodwi bio sans trètman kaziman.
Koméla dann la sosiyété ousa nou viv, i favoviz po tout sort problinm si la
santé. Zordi nou manz tèlman gra ké nou lé pri sanm kolèstérol, diabèt, lobézité,mové lékilibr
dann dann nout manzé. Na dé pèrson i konsome zika pré de 10 litr lwil tou lé mwa é sa
miltipliyé si in lané lé = a pré de 120 litr, an konté tout bann matiyèr gra
akoté: bèr, zanbon, sarkitri nout kont lébon.
Paz la i prétan pa sanz zot manyèr, mé si i péé éklèr in pé alor la ré in bon
nafèr. Lo bann rosèt la lé tiré sanm bann granmoun lontan mwin la adapté po
fé ansort napwin sanzman dann lo gou é i gard son lorizinalité. Konm
bann viyé moune lontan té i doz bann zépis swivan zot gou, la rédiksiyon la
sos té parèy.
Arla inndé rosèt la kwizine
Larénion fé lo pli sinpl posibl san konplikasyion, kank mi di sinpl sé kan
ou fé kwi manzé souvan, lé présé na pwin tro lo tan, épila pa toultan ou
na tout sak ifo sou la min po konpliké lo zafèr. Mé i anpès pa konpliké lo
rosèt si ou vé la sé vréman la baz ké mi donn azot.Tansyion pangar bann
rosèt la lé alézé, de fason fé ansort ké tout i pé manzé san pans kolèstérol.
La baz bonpé rosèt la kwizine sé lo préparasyon lo bann sos pou rogay, apréla
sé in kèstyon de koudmin. Nou donn la baz apré po lo konplikasyon zingrédian
anplis, azisteman sèl, pwavr, piman sé azot war.
An zénéral lo sos de baz lé fé sanm
: Zwanyon, sèl, lay, pwavr ou piman (selon sèrtin kari), lotin osi i
dépan lo kari. Apré i dépann sat ou vé fé par èkzanp po mwin dann in kari lo
fwa maalé i mèt pa lotin (sa i tiyn ka mwin).
Lo baz minm bann pla Larénion sé lo Ri épila na touzour in sos piman ou in
rogay tomat, é lo grin, é tousa lé akonpagnyé sanm in kari prèk ouvan.
Lo bann zépis po lo baz : | ||
Kardamome. Kaloupilé. Kotoméli. Pèrsi. Piman. Vitsing. Siav, sos dwitr. Katrépis. Tomat. Bilinbi. Konbava. Zinzanm. Tamarin. |
Sèl . Pwavr Lay. Kirkimin. Zwanyon Lotin. Masalé. Silon. lo sos de baz
|
Boulèt
lamori. Kari tijak krevèt. Kabri masalé. Kari bisik. Kari pwason. Kari fwa koson. Rougay sosis. Rougay boukané. Rougay mang. Grin sek. Grin ver. Bouyon brèd. Rougay lamori. Rougay sevakine. Rougay zévi. Frikasé brèd sitrwi. |
Ingrédients. |
lo sèl : sat ou ansèrv po
fé la kwizine tradisyonèl, lo pli souvandéfaw sé grosèl. Pokosa?
sinpléman dann tan lontan sèl fin granmoun té tiliz rarman épila, zot
té doz lo kantité par ponyé po in kari po in famy. Kank lavé bonpé zinvité po
in gran fèt komnsa té i mézir dann sèrtin famy sanm in mwatyé koko.(
Koméla domoun i ansèrv sèl fin pars po sèrtin lé pli pratik épi i fasilit
po sèrtinn rosèt, po la modèrnité, é si ou abit dann in limèb lé inpé dir
po out wazin antann pilon konyé la nwit...). Bann rosèt Larénion lé sinpl mé osi konpliké si rod konplikasyon, bann nouvèl tandans i azout dot zingrédyan konm lavany ou dot soz. Lé bon mé si nou vé fé konpliké i rovyin sèr po lo port moné, lo bi so sit sé fé ansort tout domoun i giny fé rapidman. |
Bilinbi |
Bilinbi : Lé tilizé an
ranplasman tamarin.
Lay : lé ansèrvi dann la plipar bann pla rénioné.
Lotin : dann la plipar kari sof dann masalé.
Masalé : préparasyon zépis (sakinn na son
manyèr préparé pli fasil asté sat lé déza fé).
Kardamome : lé plito tilizé dann rosèt sikré.
Kaloupilé : lé ansèrvi dann tout kari masalé,
ou dotr rosèt.
Kotoméli : ansèrvi po tout préparasyon.(coriandre)
Konbava : i prézant pi.
Katrépis : lontan té ansèr in bonpé, koméla é inpé rar. I ansèrv dann
kari,sirtou logrin son lodèr i fé raplè zirof.
Kirkimin : safran péi.
Pèrsi : i prézant pi.
Pwavr : Lé tilizé isi la plipar lo tan konm po asézone salad sinonsa
sèrtin kari, li ranplas piman dann sèrtin rosèt parapor ti marmay.
Piman :i prézant pi (na tout sort kalité lo gro, lo
ti ké lé pli ou mwin for ( sé lo bann grin lé for).
Siav, sos dwitr : i ansèrev dann in takon rosèt
dann la kwizine rénioné.
Silon : sinon sa vinndyon, ou ti pay (po ranfors
lo gou masalé asté dann komèrs sèrtin moun i fé griyé, i pil épila i azout).
Sitron :Zone, ver, li lé ansèrvi partou, ean sos myé vo siton galé pars
li lé vréman fé po sa!
Tomat : i prézant pi.
Tamarin : i tiliz dann sèrtin kar, é osi po fé rafrésisman. (tansyon
sé osi in laxatif), bonpé domoune i ansèr po mèt dann kari kabri masalé,
bouyou moultani(larson).
Vitsing : sinonsa poud sinwa i ansèrv dann sèrtin
rosèt konm :sopswi, salad dori, pla dorizine sinwa...
Zinzanm : i prézant pi.
Zirofl : i dépan kosa ou vé fé.
Zwanyon : lé tilizé dann la plipar bann rosèt rénioné, inn dé zépis
de baz ké lé tilizé kaziman pou la baz bann rosèt tout péi.
|
|
Webster
ZORZ
© GEORGES SOUBOU